VIDMANTAS GUTAUSKAS

„Mintys apie programavimą atėjo dar 12 klasėje, supratau, kad noriu savo ateitį sieti su technologijomis ir paskutinį pusmetį perėjau į informatikos A lygį. Teko kažkiek savarankiškai mokytis programavimo, kad išlaikyčiau egzaminą. Viskas pavyko puikiai, tačiau nutiko taip, kad įstojau į kompiuterių inžineriją kolegijoje. Ten programavimo visiškai nebuvo, pasirodė per daug nuobodu, todėl po pusmečio mokslus mečiau.
 
Pastaruosius penkerius metus dirbau renginiuose – su kompiuteriais nieko bendro. Tačiau mintys mokytis tai, ko noriu iš tiesų, visą laiką kirbėjo galvoje. Pamenu, kartą važiuojant iš vieno renginio ir bešnekant su direktoriumi, jis man pasakė – „Turi eiti ir daryti”. Tada ir apsisprendžiau – uždariau individualią veiklą, nuėjau į Darbo biržą ir ten sužinojau apie galimybę programuoti su ES finansavimu „Vilnius Coding School” mokykloje.
 
Atėjus į mokyklą, teko laikyti testą. Nors programavimas man nebuvo visiška naujiena, vis dėlto, su kai kuriais dalykais nebuvau susidūręs, todėl sekėsi ne taip gerai, kaip tikėjausi. Bet turėjau tiek daug motyvacijos ir noro, kad projekto vadovai įžvelgė manyje potencialo – gavau dar savaitę pasiruošti testui. Mokiausi savarankiškai, skaičiau knygas ir antrą kartą viskas pavyko. Tai tik parodo, kad norint kažko pasiekti, reikia įdėti pastangų ir skirti laiko.
 
Patys mokymai tikrai patiko. Informacijos buvo daug ir įdomios – lektoriai puikiai ją perteikė. Esminis skirtumas tarp VCS lektorių ir valstybinių mokymo įstaigų, taip pat ir mokyklų, yra tas, kad su pastaraisiais sunku komunikuoti. Dažnai mokytojai jaučiasi aukščiau. Faktas – patirties jie tikrai turi kur kas daugiau, nei mokiniai, bet VCS lektoriai man patiko tuo, kad su jais galima diskutuoti, ieškoti bendrų sprendimų.
 
Darbo vietos paieškos prasidėjo nuo to, kad savarankiškai siunčiau gyvenimo aprašymus įvairioms įmonėms. Nors daugelis jų atsakė neigiamai, vis dėlto esu buvęs  5-6 darbo pokalbiuose. Priežastis, dėl kurios nedirbu nei vienoje tų įmonių yra tiek iš darbdavio, tiek iš mano pusės. Darbdaviai atsižvelgia į žmonių patirtį ar jos neturėjimą, tačiau manau, kad man kliudė ir tai, kad kolegijoje mokiausi tik pusę metų, mečiau mokslus ir dirbau su programavimu visiškai nesusijusioje sferoje, todėl į mane žiūrėjo skeptiškai. Tačiau ir aš pats, pamatęs, kad darbovietės atmosfera gąsdina, o vadovų požiūris nepriimtinas, greičiausiai būsiu linkęs darbo vietos atsisakyti.
 
Kai „Vilnius Coding School” man pasiūlė dalyvauti atrankoje įmonėje „IT Girnos” dėl programų testuotojo darbo, – iš karto sutikau. Pokalbio metu iš karto pamačiau, kad vadovo vertybės sutampa su manosiomis, atmosfera bei kolegos irgi pasirodė panašaus požiūrio. Be to, vadovas manyje įžvelgė didelį norą, todėl netrukus sulaukiau pasiūlymo prisijungti prie komandos. Šiuo metu dirbu testuotoju, man tai įdomu, tačiau turiu tikslą pereiti į visišką programavimą. Jau turiu užduotį sukurti mobiliąją programėlę, kurią netrukus pradėsiu įgyvendinti.
 
Manau, kad bandyti ir ieškoti to, kas tau patinka, niekad ne per vėlu. Tik per bandymų kelią gali atrasti, ką nori ir ko nenori veikti gyvenime. Svarbu žinoti, kad tam, kad pasiektum tikslų, reikia įdėti pastangų ir skirti laiko!“
 
Nori paklausti paties Vidmanto?
Parašyk jam: v.gutauskas90@gmail.com

KAS VYKSTA MOKYKLOJE?