Šios savaitės sėkmės istorija – mūsų studentė Greta. Mėgstamą darbą slaugos srityje į naujas galimybes iškeitusi moteris pasirinko WEB kūrimo mokymus, po kurių įsidarbino vienoje iš mūsų įmonių partnerių – „JUVARE“.

 

Koks Jūsų profesinis kelias iki mokymų? Kokioje srityje dirbote?

Prieš persikvalifikavimą buvau bendrosios praktikos slaugytoja. Esu dirbus tiek viešąjame, tiek privačiame sektoriuje.
 

 

Kodėl nusprendėte dalyvauti programoje ir mokytis programuoti?

Kad ir kaip mėgau savo profesiją bei jaučiau pašaukimą padėti žmonėms, slaugytojos profesija nesuteikia per daug galimybių tobulėti, plėstis, kilti aukštyn. Bandymai prasimušti, praktiškai reikalavo papildomo išsilavinimo ne tik slaugoje, todėl nusprendžiau, kad jau turiu išsilavinimą bei patirtį srityje, kuri visada manęs lauks grįžtant, tad galiu sau leisti siekti to, apie ką svajojau nuo vaikystės. O nuo vaikystės mano svajonė buvo būti „informatike“.

 

Kaip sekėsi mokymuose? Kokių žinių ir įgūdžių įgijote?

Pasirinkau vakarinius Web kūrimo mokymus. Geriausiai sekėsi Front-End disciplinose: HTML, CSS, Javascript. Išmokau, kaip mąstyti ir mokytis kaip programuotojui, kas yra labai svarbu, kadangi patys kursai paruošia pačius pagrindinius pagrindus ir išmoko kaip mokytis toliau. Tai labai padėjo savarankiškame tobulėjime, kadangi jau žinojau ko iš manęs gali būti tikimasi.

 

Greta 2

 

Kaip vyko įmonės paieškos? Ar buvo sudėtinga?

Darbo paieškos buvo ilgos. Gal ilgesnės nei dauguma norėtų – beveik 2 metai. Tuos 2 metus, dirbau savo sename darbe, dalyvavau vakarinėse akademijose, kur gilinausi į kitas Front-End technologijas, net kartojau Web kūrimo mokymus, kad užpildyčiau spragas. Kadangi negalėjau taip paprastai išeiti iš darbo, bei norėjau atsargiai atsirinkti įmonę, kurioje pradėčiau savo karjerą, paieškų laikotarpis prailgo.

Darbo paieškos pradžioje vyko aktyviai, labai stipriai dalyvavau akademijose, kurių pagrindinis tikslas buvo CV banko plėtimas arba darbuotojų atranka. Vėliau sulėtinau tempus, taktiškiau atnaujinau savo LinkedIn profilį. KCS karjeros centro dėka galėjau palaikyti savo CV, bei kitus profesinius profilius patrauklius atrankų specialistams.

Darbo pasiūlymas mane pasiekė to paties KCS dėka, iš kurių, atrankų specialistas gavo mano CV. Mes susiskambinome, aptarėme mano žinias. Vėliau gavau bandomąją užduotį, pokalbį su (galimai) būsimais vadovais. Po 2 savaičių gavau laišką su pasiūlymu dirbti pas juos.  

 

Ką šiuo metu veikiate įmonėje? Ką dirbate ir ko mokotės?

Esu jaunesnioji techninės implementacijos analitikė įmonėje JUVARE. Dirbu su sveikatos apsaugos sferos IT produktais. Žmonių kalba, dirbu su egzistuojančiu produktu ir pritaikau jį skirtingiems klientų poreikiams. Tam reikalinga patirtis su pagrindinėmis web kalbomis. Kas be ko, man yra sudarytos sąlygos toliau gilinti žinias, kurios gali padėti efektyviau atlikti savo darbą.

Kadangi turiu aistrą automatizuoti bei mažinti „rankinį“ darbą, gilinuosi į kitas technologijas, kad galėčiau palengvinti savo bei kolegų darbą. Savo malonumui, kuriu pagalbines programėles, kuriomis dalinuosi su kolegomis.

 

Ką galėtumėte patarti žmonėms, kurie svajoja apie karjeros keitimą, tačiau nedrįsta dėl įvairių priežasčių (galvoja, jog per vėlu kažką keisti, kad IT įmonėms jie bus per silpni ir pan.) ?

Naujovių baimė yra natūralus žmogaus savisaugos instinktas, kuris kartais išsikeroja per plačiai. Jausti baimę yra gerai, blogai yra nieko nedaryti.

Aš pati bijojau keisti profesiją ir galimai prarasti viską, tačiau tai nereiškia, kad aš to negaliu daryti atsargiai: pasirinkti vakarinius kursus, kad nereikėtų imti atostogų ar išeiti iš darbo; nekandidatuoti į praktikos vietas; dalyvauti (vakarinėse) akademijose; atsargiai ištyrinėti darbo pasiūlymus ir negaišti laiko su tais, kur nenorėčiau dirbti ilgiau nei 2 metus.

Taip, tai užtruko beveik 2 metus, bet man nereikėjo išeiti iš darbo ar finansiškai aukotis. Taip, praradau tikriausiai 2 praktikos vietas ir potencialiai 2 darbo pasiūlymus, bet apsisaugojau finansiškai, jeigu po praktikos negaučiau darbo vietos.

Tiems, kurie galvoja, kad yra per seni: yra daug beprotiškai sėkmingų žmonių, kurie pradėjo ir vėliau. Tad,  laikas/amžius ne rodiklis. Gebėjimas persikvalifikuoti net vyresniame amžiuje rodo stiprią darbo etiką, lankstumą bei jaunas smegenis – savybes, labai vertinamas IT rinkoje.

Tiems, kurie galvoja, kad yra per silpni: šias etiketes mums uždeda be jokios gilesnės analizės, stokojant laiko ir dėmesio. Aš mokykloje buvau silpna matematikė. Aukštojo IT išsilavinimo durys man buvo užvertos jau nuo 5-tos klasės. Aš taip įtikėjau tuo silpnumu, kad  pasirinkau būtų „gamtamokslė“. Pasirodo, kad mano smegenys veikia kaip „tiksliuko“, aš tiesiog pasisavinu informaciją kitaip nei mokytojai moko vaikus. Todėl negalima slėptis už etikečių. Negalima savęs pastatyti į kitų sukaltus rėmus.

Prieš einant į akademiją visada galima pabandyti pasimokyti patiems: internetas yra pilnas puikių (ir nemokamų) šaltinių, kurie padeda pastatyti pagrindus skirtingais būdais: žaidimais, dirbant paskui lektorių, skaitant teoriją ir pan.  Jeigu tinka ir patinka, puiku, judam toliau, jeigu ne, galima didžiuotis, kad pabandėm. Aš pati, prieš ateinant į akademiją, išbandžiau HTML, CSS, Js, JAVA, C# pradmenų paskaitas internete ir padariau išvadą „Visai įmanomas reikalas“.

Tiems, kurie galvoja, kad IT įmonėms bus per silpni:

Programavimas, kaip ir slauga, yra pastovaus mokymosi (Lifelong Learning) profesija. Jeigu pastoviai mokytis dirbti savo darbą atrodo nemalonus dalykas, siūlau apgalvoti savo pasirinkimą, nes IT srityje naujovės išleidžiamos kone kasdien, kiekvienais metais kažkurios technologijos nurašomos į pasenusias ir naujos paima rinką. Jeigu pastovus mokymasis negąsdina, tuomet viena iš didžiųjų kliūčių jau perlipta. Belieka domėtis: žiūrėti ko reikalaujama iš jaunesniųjų programuotojų atitinkamoje IT sferoje ir pagal tai koreguoti savo pastoviojo mokymosi programą. Pvz. kai aš ieškojau darbo, geidžiamiausi Front-End programuotojai turėjo mokėti React arba Angular. Aš tuo pasinaudojau ir pradėjau mokytis React, dėl ko sulaukiau daug dėmesio iš atrankų specialistų. Jeigu būčiau pradėjus mokytis technologijų, kurios tuo metu buvo nepopuliaros ar jau nurašytos, nemanau, kad būčiau tiek matoma.       

 

Ką dar norėtumėte pasakyti, kas nebuvo aptarta ankstesniuose klausimuose?

Pastebėjau, kad šiuo metu įmonės labai atsargiai atsirenka kandidatus. Ypatingas dėmesys skiriamas kandidato minkštiesiems įgūdžiams, motyvacijai bei lankstumui. Kas be ko, techniniai gebėjimai irgi yra labai svarbūs, todėl atrankos ilgėja, atsiranda daugiau įvairių atrankos etapų. Svarbu neišsigąsti tokių atrankų.
 
 

Gretos Linkedin profilis ČIA.

Nori ir TU?  

Registracija į mokymus ČIA.

Negali apsispręsti?

Registruokis konsultacijai.

Registracija
Kontaktai