JEVGENIJA SINKEVIČ

„Studijavau informatiką, tačiau universitete buvo daugiau teorinės informacijos, todėl iš pat pradžių jutau praktinių įgūdžių stoką.

Dar labiau nuo programavimo nutolau dirbdama, nes visur kur įsidarbindavau, man būdavo duodami vertimo darbai, net ir dirbant IT įmonėse. Vėliau 6 metus praleidau namuose, auginau vaiką. Galima įsivaizduoti, kokios buvo mano smegenys, grįžus į darbo rinką. Tikrai nesijaučiau tvirtai. Nors namuose darbinės veiklos turėjau, administravau kelis interneto puslapius, tačiau buvau atpratusi nuo „ofisinio” darbo.

Apsisprendimas rimtai mokytis programuoti atėjo natūraliai. Pirmiausia nusprendžiau išbandyti JAVA kalbą, norėjau sužinoti ar man patiks, ar nepatiks. Tačiau visgi pamačiau, kad JAVA ne man, nes ja programuojamos didelės sistemos ir akivaizdaus rezultato laukimas reikalauja daug laiko. Aš iš tų žmonių, kurie nori iš karto matyti kaip atrodo ir veikia produktas. Vis dėlto, programavimas manęs nenustojo traukti, pradėjau domėtis WEB. Čia buvo jau visai kitaip, nes iš karto galėjau matyti rezultatą vizualiai, be to, susidomėjau ir animacijų, animuotų intarpų kūrimu. JAVA kursai man tikrai davė naudos, įgijus pagrindus buvo lengviau mokytis ir kitų kalbų.

Įmonę „DAISORAS”, kurioje dirbu, man padėjo rasti „Vilnius Coding School” dar prieš prasidedant mokymams. Sėkmingai išlaikiau atrankos testą ir mokyklos atstovai pasiūlė man nueiti į darbo pokalbį. Per pokalbį buvo šiek tiek neramu ar pateksiu, ar man pakaks žinių, tačiau gavau užduotį, atlikau ją ir mane priėmė. Dirbu čia jau pusę metų.

Šiuo metu įmonėje dirbu su HTML, CSS, jQuery, PHP, JavaScript. Planuoju mokytis Symphony, pagilinti žinias animacijų kūrime. Žinoma, kol kas mano projektai nėra labai sudėtingi, vis dar turiu mokytis. Suprantu, kad mano, kaip programuotojos kelias, dar tik prasideda, dar tikrai reikia daug ko išmokti. Tačiau man labai įdomu į šią sritį gilintis ir tobulėti joje.

Labai džiaugiuosi, kad tiek mokantis, tiek ir dirbant, mane labai palaiko vyras – šeimos parama išties svarbi. Ne ką mažiau svarbus ir įmonės komandos palaikymas. Džiaugiuosi, kad drąsiai galiu prieiti prie bet kurio kolegos ir paprašyti pagalbos, paklausti, kas neaišku. Nors ir buvo sunku perlipti per save ir kas kartą susidūrus su kliūtimi kreiptis pagalbos, labai greitai supratau, kad nepaklaususi paprasčiausiai negalėsiu atlikti darbo, stovėsiu vietoje ir netobulėsiu taip greitai. Svarbu – atrasti savyje motyvą – žinau, kad kuo greičiau perprasiu dabartines užduotis, tuo greičiau gausiu rimtesnius projektus, didesnę atsakomybę.

Visiems, kurie norėtų pabandyti, tačiau nedrįsta, siūlau bet kokiu atveju išmėginti programavimą. Šis kelias nėra tiems, kurie nėra nusiteikę daug mokytis arba galvoja, kad vos įsilieję į naują darbo rinką gaus įspūdingą atlyginimą ir programuoti nori vien dėl to. Reikia suprasti, kad tai tik pati pradžia, be to, technologijos labai greitai keičiasi, tenka iš naujo į jas gilintis. Tačiau nepabandęs niekada nesužinosi, galbūt tavyje slypi programuotojas, tik dar pats šito nenutuoki.“

KAS VYKSTA MOKYKLOJE?