Įvairiapusę profesinę patirtį sukaupusi Marija Aizenaitė-Jakubauskienė tvirtai įsitikinusi, jog “tik bandydamas sužinosi, ar iš tiesų gali“. Šis ryžtingas požiūris atvedė ne tik į “Vilnius Coding School“ C# mokymus, bet ir į šiuo metu užimamą programuotojos poziciją “AGA CAD” įmonėje.
Koks Jūsų profesinis kelias iki mokymų? Kokioje srityje dirbote?
Nors universitete studijavau ekonomiką, patirties semtis teko įvairiose srityse. Savarankiškai vertėjavau iš anglų ir ispanų kalbų, kurį laiką dirbau vertimų biure, vėliau užsiėmiau paraiškų ES paramai gauti rengimu. Galiausiai įsidarbinau banke, bet po 3 metų patirties personalo administravimo skyriuje nusprendžiau išeiti kūrybinių atostogų ir įgyvendinti seniai puoselėtą svajonę – išmėginti save muzikos kūrimo srityje. Nors muzikinė karjera nesusiklostė, džiaugiuosi išdrįsusi pamėginti. Šis gyvenimo etapas leido suprasti, kad muzika kaip ir buvo, taip ir turi likti mylimu hobiu, kurio nenoriu paversti savo pagrindine profesine veikla.
Kodėl nusprendėte dalyvauti programoje ir mokytis programuoti?
Pirmą kartą su programavimu susidūriau dirbdama banke, dalyvaudama naujos sistemos kūrimo projekte. Bendraujant su programuotojais kilo natūralus susidomėjimas šia sritimi ir pirmoji mintis pabandyti pačiai – tikslieji mokslai puikiai sekėsi, domino ir sistemų veikimo principai. Visgi, tuo metu ši idėja nublanko prieš mano muzikines aspiracijas. Po kiek laiko, išbandžius jėgas kūrybinėje srityje, gimė poreikis išmėginti kažką visiškai naujo – taip prisiminiau programavimą. Pradžioje pradėjau domėtis šia sritimi savarankiškai, tiek norėdama sužinoti daugiau, tiek įvertinti, ar galiu save įsivaizduoti dirbant IT srityje. Neilgai trukus apsisprendžiau, kad noriu tobulėti šioje srityje, o kadangi iš asmeninės patirties žinojau, kad savarankiškas mokymasis ne visada būna efektyvus ir norėdama greitesnių ir efektyvesnių rezultatų, ėmiau ieškoti programavimo mokymų, ir taip radau “Vilnius Coding School”.
Kaip sekėsi mokymuose? Kokių žinių ir įgūdžių įgijote?
Negaliu teigti, jog mokytis programuoti – lengva, bet buvo labiau įdomu nei sunku. “Vilnius Coding School“ atmosfera – palanki kokybiškam mokymuisi, tiek pamokos, tiek ir pati mano pasirinkta C# kalba pasižymėjo aiškia, man priimtina struktūra, o ir pati dėjau nemažai pastangų, pakankamai daug mokiausi namie. Tai padėjo jaustis šiek tiek užtikrinčiau ir stabiliau. Žinoma, bet kokia programavimo kalba, kaip pati IT sfera iš esmės pradedančiajam gali pasirodyti baugi, bet raginčiau per daug neišsigąsti ir priimti tai kaip iššūkį.
Kaip vyko įmonės paieškos? Ar buvo sudėtinga?
Nors mokymuose sekėsi puikiai, po jų baigimo jaučiau šiokį tokį nepasitikėjimą savo jėgomis, skatinantį pagilinti turimas žinias. Dėl šios priežasties skyriau keletą mėnesių savarankiškam programavimo įgūdžių tobulinimui. Atėjus vasarai, nusprendžiau išbandyti savo jėgas ir savarankiškai aplikavau į keletą įmonių, buvau pakviesta į du darbo pokalbius, bet visos atrankos praeiti nepasisekė. Galiausiai kreipiausi į „Vilnius Coding School“ Karjeros Centrą, per kurį buvau pakviesta į darbo pokalbį “AGA CAD”, kur šiuo metu ir dirbu.
Ką šiuo metu veikiate įmonėje? Ką dirbate ir ko mokotės?
Šiuo metu “AGA CAD” įmonėje užimu programuotojos pareigas, dirbų prie programėlės, skirtos kitų įmonės kuriamų įrankių valdymui, kūrimo. Kad ir kaip bebūtų, programavimas – ne vien darbas, bet ir procesas, reikalaujantis betarpiško mokymosi: įgyju naujus įgūdžius ir žinias, ateinančias per praktiką, taip pat skaitau ieškau informacijos internete, skaitau straipsnius ar knygas, susijusias su programavimu. Žinoma, palyginus su pirmomis savaitėmis, jaučiuosi daug tvirčiau, bet su patirtimi atėjo ir supratimas, jog tobulėjimui šioje srityje nėra ribų.
Ką galėtumėte patarti žmonėms, kurie svajoja apie karjeros keitimą, tačiau nedrįsta dėl įvairių priežasčių (galvoja, jog per vėlu gyvenime kažką keisti, kad IT įmonėms jų žinių lygis bus per mažas ir pan.)?
Ne svajoti, o keisti! Suprantu, kad galimai kilę aplinkinių komentarai, kad “jau per vėlu”, gali įtikinti ir demotyvuoti norinčius persikvalifikuoti, bet labai svarbu laikytis savo įsitikinimų ir daryti tai, ką iš tiesų norisi daryti. Kadangi pati keičiau profesiją keletą kartų, galiu tvirtai teigti, jog tik bandydamas sužinosi, ar iš tiesų gali. O jei paaiškės, kad vis dėlto negali – nebeliks vietos dvejonėms.
Ką atsakytumėte tiems, kurie teigia, jog programavimas – vyriška specialybė?
Visiškai nesutinku. Moterys buvo ir tarp pirmųjų programuotojų, o kurį laiką ši profesija netgi buvo laikoma moteriška. Nesu linkusi žmonių skirstyti pagal lytį ar vadovautis stereotipais. Akivaizdu, jog šis įspūdis gali susidaryti dėl didesnio bendro vyrų procento šioje srityje, bet tai neturi nieko bendra su protiniais gabumais. Reikia išsivaduoti iš visuomenės primestų standartų ir vadovautis asmeniniu polinkiu į vieną ar kitą sritį.
Marijos LinkedIn profilis ČIA.
Nori ir TU?
Registracija į mokymus Vilniuje ČIA.
Registracija į mokymus Kaune ČIA.
Negali apsispręsti?
Registruokis konsultacijai.
