Kadangi ši sąvoka yra labai plati ir sudėtinga, pirmiausia pabandysim paaiškinti paprastai. Įsivaizduok laikus, kai dar nebuvo kompiuterių ir visa informacija buvo saugoma rašytiniuose šaltiniuose – knygose, metrikose, laiškuose ir t.t. O dabar įsivaizduok, kad tų šaltinių prisikaupia tiek, jog tenka atidaryti milžinišką biblioteką, kurioje bet kuriam apsilankiusiam būtų lengva ir paprasta rasti bet kurį mažiausią jam reikalingą tekstuką ar nuotrauką. Tai reiškia, kad ta biblioteka be to, kad turi būti be galo talpi, privalo turėti aiškią sistemą ir būdus, kaip greitai rasti bet kokią informaciją.
Lygiai tas pats nutiko ir su skaitmeniniais duomenis, tik jų kiekiai, palyginus su rašytiniais šaltiniais, yra daugiau nei milžiniški. Kažkada tai informacijai apdoroti ir laikyti užtekdavo paprastų duomenų bazių, bet kai praktiškai viskas, kas vyksta mūsų visuomenėje, persikėlė į virtualią erdvę, visam tam įspūdingam informacijos kiekiui suvaldyti prireikė įspūdingų programų. Taip ir atsirado terminas „Big Data“.
Anglų kalba šis terminas apibrėžiamas trimis raidėmis „v“: volume – t. y. apimtys, milžiniškos ir beribės duomenų apimtys, velocity – didelė sparta, nes milžiniškiems kiekiams apdoroti reikia milžiniško greičio ir variety – įvairovė, nes apdorojamų duomenų gali būti pačių įvairiausių tipų, nuo paprasčiausių mažų tekstinių įrašų iki finansinių apskaitų.
Taigi, kuo toliau, tuo labiau „Big Data“ tampa neišvengiamai svarbiu dalyku visur, pradedant viešuoju sektoriumi baigiant verslais. Nes naudojantis „Big Data“ tu gali sutaupyti laiko, pinigų, greičiau priimti naudingus sprendimus, patogiau ir efektyviau analizuoti informaciją ir daryti reikšmingus atradimus.
Ir, žinoma, „Big Data“ ateity neišvengiamai turės plėstis ir tobulėti, todėl kuo toliau, tuo labiau reikės žmonių, kurie tai išmano ir gali prisidėti prie milžiniškų duomenų kiekių apdorojimo tobulinimo.
