Nuo rugpjūčio pradžios visoje Europos Sąjungoje pradėtas taikyti dar vienas ES Dirbtinio intelekto (DI) akto reikalavimų etapas, verčiantis įmones atidžiau įvertinti, kaip jų veikloje naudojamas dirbtinis intelektas. Daliai organizacijų tai reiškia, kad teks iš naujo peržiūrėti ne tik naudojamus DI sprendimus, bet ir vidines jų naudojimo taisykles. Nors dalis organizacijų vis dar mano, kad DI aktas jų neliečia, nes dirbtinio intelekto jos oficialiai nenaudoja, ekspertai įspėja – toks požiūris gali kainuoti brangiai.

 

Už pažeidimus gali grėsti baudos

Rugpjūčio 2-ąją įsigalioję nauji ES DI akto skaidrumo reikalavimai numato pareigą tam tikrais atvejais aiškiai informuoti žmones, kai jie bendrauja su dirbtiniu intelektu. Jie taip pat nustato atvejus, kada viešai skelbiamas garso, vaizdo ar tekstinis turinys, sukurtas ar reikšmingai pakeistas naudojant dirbtinį intelektą, turi būti pažymėtas. 

Pasak advokatų kontoros COBALT vadovaujančiosios teisininkės ir DI atitikties ekspertės Simonos Liuimienės, naujasis aktas tapo privalomu organizacijoms, kuriančioms, platinančioms ar naudojančioms dirbtinį intelektą. Tačiau kokios konkrečios pareigos taikomos organizacijai, priklauso nuo jos vaidmens ir to, kaip dirbtinis intelektas naudojamas.

„Nors numatytos ir tam tikros išimtys, pavyzdžiui, jeigu dirbtinio intelekto sugeneruotą tekstą peržiūrėjo žmogus, jo žymėti kaip sukurto dirbtiniu intelektu nereikia, įsigaliojęs ES DI aktas rodo, kad dirbtinio intelekto naudojimui taikomas vis platesnis ir griežtesnis reguliavimas. Todėl organizacijoms svarbu įsivertinti, kokia apimtimi šio akto reikalavimai joms taikomi“, – sako S. Liuimienė.

Skaidrumo reikalavimai – tik vienas iš ES DI akto įgyvendinimo etapų. Pasak S. Liuimienės, dalis nuostatų, susijusių su didelės rizikos dirbtinio intelekto sistemomis, įsigalios nuo 2027 m. gruodžio, o kai kurioms sistemoms – dar vėliau. „Tai reiškia, kad organizacijos dar turi laiko įsivertinti naudojamus sprendimus ir pasirengti papildomiems reikalavimams. Tačiau skaidrumo reikalavimai jau taikomi“, – sako ji.

Už ES DI akto pažeidimus, priklausomai nuo jų pobūdžio, gali būti taikomos baudos, siekiančios iki 3 proc. bendros pasaulinės metinės apyvartos, pažymi S. Liuimienė.

Kur organizacijos suklysta dažniausiai?

Nors apie DI naudojimą viešojoje erdvėje kalbama itin plačiai, S. Liuimienė pastebi, kad nemaža dalis organizacijų vis dar nėra iki galo įsigilinusios į naujus ES DI akto reikalavimus. Viena pagrindinių to priežasčių – klaidingas įsitikinimas, kad DI aktas aktualus tik toms įmonėms, kurios dirbtinį intelektą oficialiai naudoja savo veikloje. Tačiau praktika rodo, kad situacija gerokai sudėtingesnė.

„Mūsų patirtis rodo, kad darbuotojai viešai prieinamus dirbtinio intelekto įrankius naudoja nepriklausomai nuo organizacijos sprendimų. Toks šešėlinis DI naudojimas kelia organizacijoms realių rizikų – darbuotojai gali nesusimąstydami įvesti klientų ar vartotojų duomenis, jautrius įmonės duomenis ar kitą informaciją, kurios įmonė nenorėtų atskleisti. Dažnai organizacijos net nėra aiškiai apsibrėžusios, kokią informaciją laiko komercine paslaptimi, todėl darbuotojui gali būti sunku suprasti, kokios informacijos negalima pateikti dirbtinio intelekto įrankiams“, – sako ji.

Kad darbuotojams vis dar trūksta su dirbtiniu intelektu susijusių kompetencijų, rodo ir darbo rinkos tendencijos. „ManpowerGroup“ tyrimas, kuriame apklausta daugiau kaip 39 tūkst. darbdavių iš 41 šalies, atskleidė, kad 72 proc. jų susiduria su darbuotojų, turinčių reikiamų įgūdžių, trūkumu. Šiemet tarp sunkiausiai randamų kompetencijų pirmą kartą pateko ir DI sprendimų kūrimas bei DI raštingumas.

Ar Lietuvos darbuotojai pasirengę dirbti su DI?

Baltijos kompiuterių akademijos ir „Vilnius Coding School“ mokymų organizavimo vadovė Greta Gaigalaitė sako, kad nors Lietuvos darbuotojams netrūksta smalsumo išbandyti dirbtinio intelekto įrankius, brandų ir atsakingą jų naudojimą šiandien jis vertintų vos keturiais balais iš dešimties.

„Už smalsumą Lietuvos darbuotojams skirčiau 8, tačiau už brandų ir atsakingą DI naudojimą – maždaug 4. Žmonės aktyviai išbando „ChatGPT“, „Claude“, „Gemini“ ir kitus įrankius, tačiau dažniausiai juos naudoja gana paviršutiniškai: parašo laišką, sutrumpina tekstą ar sugeneruoja idėjas. Daug rečiau DI sistemiškai įtraukiamas į darbo procesus, analizuojama jo sukuriama vertė ar vertinamos galimos rizikos“, – sako G.Gaigalaitė.

Pasak G. Gaigalaitės, atsakingas dirbtinio intelekto naudojimas priklauso ne tik nuo gebėjimo naudotis pačiu įrankiu, bet ir nuo kritinio mąstymo, teksto bei duomenų supratimo. Kaip parodė naujausias OECD suaugusiųjų gebėjimų (PIAAC) tyrimas, kuriame dalyvavo 31 šalis ir ekonomika, šiose srityse Lietuvos gyventojų rezultatai vis dar atsilieka nuo OECD vidurkio.

Anot jos, Lietuvos darbuotojai dažniausiai suklysta pernelyg pasitikėdami dirbtinio intelekto pateiktais atsakymais arba viešai prieinamiems įrankiams patikėdami jautrią informaciją.

„Viena dažniausių klaidų – patikėti DI vien todėl, kad jo atsakymas parašytas sklandžiai ir skamba įtikinamai. Ne rečiau darbuotojai į viešai prieinamus įrankius nukopijuoja sutartis, klientų duomenis, vidinius finansinius rodiklius ar kitą jautrią informaciją. Taip nutinka todėl, kad daugelis pokalbių langą vis dar vertina kaip įprastą paieškos sistemą ir apie galimas pasekmes paprasčiausiai nesusimąsto“, – sako ji.

Nuo ko pradėti organizacijoms?

Rengiantis ES DI akto reikalavimams, ekspertai organizacijoms pirmiausia rekomenduoja įvertinti esamą situaciją ir tik tuomet spręsti dėl naujų DI sprendimų diegimo.

„Pirmiausia reikėtų atlikti vidinę reviziją – suprasti, kokios IT sistemos naudojamos, kurios iš jų pasitelkia dirbtinį intelektą ir kokiais tikslais. Tuomet svarbu nustatyti, kokie DI akto reikalavimai ir kokia apimtimi organizacijai taikomi. Reikia įvertinti ir savo vaidmenį, nes tam tikromis sąlygomis DI naudotojui gali tekti didesnė, sistemos vystytojui prilygstanti atsakomybė. Atlikus šią reviziją reikėtų turėti DI naudojimo taisykles, kuriose būtų aišku, kokios sistemos gali būti naudojamos ir kokie apribojimai joms taikomi. Ir, žinoma, nuolat investuoti ne tik į DI sistemas, bet ir į darbuotojus“, – rekomenduoja S. Liuimienė.

Įvertinus esamą situaciją, belieka atsakyti į dar vieną klausimą – kokių DI sprendimų organizacijai iš tikrųjų reikia. Pasak G. Gaigalaitės, būtent čia daugelis įmonių ir padaro klaidą.

„Prieš renkantis konkrečius DI įrankius organizacijai svarbu suprasti, kur jie iš tiesų galėtų būti naudingi ir apsibrėžti jų naudojimo taisykles. Vis dėlto ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, kokių kompetencijų darbuotojams reikės norint juos efektyviai panaudoti. Tam gali padėti darbuotojų skaitmeninių kompetencijų įsivertinimas, nemokamas BKA IT žinių auditas, leidžiantis pamatyti, kuriose srityse darbuotojų žinias dar reikėtų stiprinti. Be aiškių taisyklių, reikalingų kompetencijų ir atsakomybės pasidalijimo DI gali tapti ne produktyvumo, o klaidų šaltiniu“, – sako Baltijos kompiuterių akademijos ir „Vilnius Coding School“ mokymų organizavimo vadovė G. Gaigalaitė.