Domiesi testavimu, o gal jau baigei testavimo mokymus ir dairaisi šios srities darbo? Tuomet realu, kad per darbo pokalbį išgirsi klausimą – kodėl manai, kad esi geras testuotojas? Kad nepasimestum ir būtum pasiruošęs tokiam klausimui, šiame įraše pasidalinsime kriterijais, pagal kuriuos galima spręsti, kad testuotojas tikrai yra geras. Jei ir neatitinki visų iš jų, tuomet šis sąrašas tau bus puikios gairės, ko turėtum siekti, kad tokiu taptum.
Tu moki dėliotis prioritetus
Geras testuotojas visada mokės efektyviai valdyti savo darbo laiką, nes kitaip jis tiesiog pasimestų ir darbus atliktų labai lėtai. Tik gavęs darbą turi matyti, ką reikės testuoti nuodugniai, ką būtų galima testuoti automatiškai, ką reikia daryti pirma, o ką galima atidėti vėlesniam laikui. Jei tik pradėjai ar planuoji būti testuotoju, tokio gebėjimo gali ir neturėti, bet jis privalo būti tavo siekiamybė.
Tu keli klausimus
Gavęs naują užsakymą, geras testuotojas visų pirma išsikels sau darbui svarbius klausimus: kokie yra reikalavimai, ką reikės pakeisti, kokias klaidas ištaisyti, kaip šis projektas atrodys iš kitų perspektyvų (programuotojo, verslo ir k.t.), kitaip tariant, geras testuotojas iš karto mato visą paveikslą, mąsto plačiai ir tik tada imasi darbo.
Tau kyla daug idėjų
Gavęs testuoti naują produktą, geras testuotojas visų pirma apgalvos visas įmanomas situacijas, kuriose būtų verta ištestuoti šį produktą tiek iš funkcionalumo, tiek iš veikimo pusės. Kuo daugiau sugalvosi būdų, kaip būtų galima naudoti šį produktą, tuo daugiau tau kils idėjų, kaip galėtum jį testuoti, kad galiausiai produkto veikimas būtų visiškai sklandus ir teigiamai įvertintas vartotojų.
Tu analizuoji duomenis
Dirbant testuotoju neužtenka vien tik ieškoti klaidų. Tu turi suprasti visus surinktus duomenis, išanalizuoti juos ir mokėti apibūdinti situaciją arba aplinką, kurioje klaida atsiranda. Nebūna taip, kad klaida įvyktų tik kartą ir nepasikartotų – jei atsirado, kartą, atsiras ir vėl. Todėl, kad galėtum tiksliai apibūdinti, kada klaida atsiranda, tau reikės išsamiai analizuoti aplinką, duomenis, trukdžius ir t. t.
Neigiamus dalykus pateiki teigiamai
Testuotojas turi būti itin taktiškas žmogus. Juk tavo darbo esmė yra pranešti kitiems apie jų klaidas. Todėl pasistenk jas pateikti kaip pasiūlymus daryti kitaip, kaip idėjas, kaip pastebėjimus, bet jokiais būdais nebandyk pasididžiuoti, kad tu moki ar supranti geriau. Jei pasistengsi būti taktiškas ir supratingas, tavo santykiai su kolegomis bus tikrai geri.
Tu esi lankstus
Programinės įrangos testuotojo pareiga nėra vien tik rasti klaidą ir pranešti apie ją programuotojui. Jeigu programuotojui nepavyks išsiaiškinti, ką darant tokia klaida atsiranda, tu turėtum padėti atkurti situaciją, kurioje klaida atsirado, nes tik tada programuotojas galės ją ištaisyti.
Tu nuolat mąstai, ką ir kaip testuoti
Kiekvienam testuotojui verta įprasti įvairiose gyvenimo situacijose pagalvoti, kaip būtų galima testuoti dalykus, matomus aplinkoje – nuo buities prietaisų iki traukinių. Tokios pratybos tau padės išmokti generuoti idėjas, kad testuojant nepasimestum susidūręs su neįprasta klaida.
Tu nuolat mokaisi
Geras testuotojas negali apsiriboti vien per mokymus gautomis žiniomis. Technologijų pasaulyje viskas greitai keičiasi, todėl testuotojas turi nuolat domėtis naujovėmis, naujais optimizavimo įrankiais, taip pat nuolat mokytis generuoti idėjas ir mokytis iš savo paties patirties.
Tu moki pažiūrėti iš vartotojo perspektyvos
Geras testuotojas esi tik tuomet, kada supranti vartotojo poreikius. Jei tavo testuojamas produktas netenkins vartojo poreikių, kad ir koks naudingas bei geras jis būtų, iš esmės jis neveiks. Todėl vartotojo poreikių suvokimas turėtų būti tavo prioritetas.
Apžvelgėme pagrindinius kriterijus, kurie rodo, kad tu esi geras testuotojas. Ir net jei jau dabar atitinki juos visus, neužmik ant laurų – juk visada yra kur tobulėti.
