Dirbtinis intelektas – tai turbūt pirmaujantis diskusijų ir tyrinėjimų objektas technologijų pasaulyje. Daugelis žino apie dirbtinio intelekto mašinas, palengvinančias mūsų gyvenimus. Bet turbūt ne daug kas supranta, kas tai yra iš tiesų. Būtent todėl nusprendėme iš arčiau supažindinti su greičiausiai perspektyviausiu ateities technologijos produktu – dirbtiniu intelektu. Žemiau pateiksime tris dažniausiai užduodamus klausimus apie dirbtinį intelektą ir atsakymus į juos.
Kas yra dirbtinis intelektas?
Norint suprasti, kas yra dirbtinis intelektas, pirmiausia reikia suvokti kelias esmines sąvokas.
Dirbtinis intelektas
Tai kompiuterių mokslo šaka, orientuota į mašinų, galinčių imituoti protaujantį elgesį, kūrimą. Dirbtinio intelekto sistemos gali atlikti užduotis, susijusias su žmogaus protu, tokias kaip vaizdų suvokimas, balso atpažinimas, sprendimų priėmimas ir kalbų vertimas.
Algoritmai
Algoritmai yra mašinų vykdoma matematinių nurodymų seka. Iš esmės tai yra paprastos „žingsnis po žingsnio“ instrukcijos, tokios kaip: padaryk A, tada B, o tada C. Kurdami dirbtinį intelektą, programuotojai duoda nurodymus kompiuteriui ieškoti duomenų, identifikuoti problemą ir mokytis iš šių bandymų išspręsti problemą.
Kompiuterio mokymas
Kompiuterio mokymas (angl. machine learning) – tai vienas iš daugelio algoritmų, naudojamų kuriant dirbtinį intelektą. Iš esmės tai yra programos, kurios pačios, be programuotojų pagalbos, naudodamos duomenis atlieka spėjimus. Tokie algoritmai naudojami programose, skirtose, pavyzdžiui, muzikos rekomendacijoms, šlamštui filtruoti ar sukčiavimui aptikti.
Gilus mokymasis
Gilus mokymasis (angl. deep learning) vyksta tuomet, kai mašinos mokosi tokiu pačiu principu kaip neuronai žmogaus smegenyse. Kitaip tariant, tai kompiuterio nervinis tinklas. Šiame tinkle neuronai yra sudėliojami tam tikrais sluoksniais. Vienas sluoksnis gauna duomenis iš aplinkinio pasaulio, kitas sluoksnis duoda nurodymus, kaip reaguoti į gautą informaciją. Nervinis tinklas gali padėti išspręsti sudėtingas, kompleksines užduotis, nes vienu metu veikia didžiulis kiekis neuronų.
Natūralus kalbos apdorojimas
Natūralus kalbos apdorojimas leidžia kompiuteriams suprasti žmonių kalbą ir manipuliuoti ja. Kad tai įvyktų, kompiuteris turi „suprasti“ be galo didelį informacijos kiekį – nuo gramatikos subtilybių iki skirtingų akcentų. Pavyzdžiui, balso atpažinimo sistemos pirma įrašo garsą, tuomet verčia jį į tekstą, o tekstinė informacija galima būti naudojama įvairiausios sistemoms, tokioms kaip vertėjai ar televizoriai.
Kompiuterio matymas
Kompiuterio matymas leidžia kompiuteriams atpažinti ir apdoroti vaizdus lygiai taip pat, kaip tai daro žmonės. Lygiai kaip mes išmokstame atskirti skirtingus žmonių veidus, taip ir kompiuteris gali išmokti atskirti skirtingai atrodančius dalykus, kuriuos jis „mato“ per kamerą. Kompiuteris tai daro stebėdamas atskirus pikselius, atskirdamas spalvas ir paversdamas juos į skaičius, o tuomet ieškodamas panašių šablonų, kad galėtų identifikuoti grupes panašių spalvų pikselių ir tekstūrų.
Kur naudojamas dirbtinis intelektas?
Dažnai turbūt apie tai net nesusimąstome, tačiau dirbtinis intelektas jau yra visur mūsų gyvenimuose. Keli pavyzdžiai:
Išmanūs asistentai
Išmanūs asistentai, tokie kaip Siri, Alexa ar Cortana, vykdo komandas, pasakytas žmonių kalba. Jie gali įrašyti priminimus, rasti muziką, atsakyti į klausimus, netgi reguliuoti termostatą.
Automobilių autopilotai
Šiais laikais nemažai automobilių turi integruotas sistemas, kurios „stebi“ aplink vykstantį veiksmą ir nustato artėjantį pavojų. Tai vyksta identifikuojant aplink esantį vaizdą ir nuspėjant, kas gali vykti.
Rekomenduojami pirkiniai
Dauguma elektroninių parduotuvių seka žmonių naršymo ir pirkimo istoriją, kad galėtų pateikti asmeninius pasiūlymus. Klientams tai naudinga, nes sutaupo laiko ieškant reikalingų prekių, o pardavėjams leidžia suprasti, kokių produktų paklausa yra didžiausia.
Pinigų apsauga
Dirbtinis intelektas yra naudojamas bankuose, kad būtų nustatyti potencialūs sukčiavimo atvejai. Tokios sistemos seka ir įsimena, kur tu leidi pinigus, ir praneša, jei staiga atsiranda neįprasti pinigų nuskaitymai. Pavyzdžiui, jei didžiąją dalį kortelėje esančių pinigų išleidi savo šalyje, bankas gali susisiekti su tavim ir pasitikslinti, ar nebuvo pavogta kortelė, jei pastebi, kad buvo įvykdytas stambus atsiskaitymas kitoje šalyje.
Kokios šiuo metu vystomos dirbtinio intelekto sistemos gali pakeisti pasaulį?
Visiškai automatizuotas transportas
Dirbtinis intelektas ateityje leis sukurti visiškai save valdančius automobilius ar net skraidančias transporto priemones. Pažangios sistemos leis transporto priemonėms pajausti vienai kitą, identifikuoti oro sąlygas ir kelio būklę. Tai turėtų nulemti saugesnį, greitesnį ir mažiau streso keliantį eismą. Automatizuotas transportas turėtų žmonėms sutaupyti daug kamščiuose praleidžiamo laiko, kurį būtų galima išnaudoti naudingiau.
Pavojingų darbų perėmimas
Kai kurie darbai yra išties labai pavojingi, pavyzdžiui, darbas su žalingais chemikalais. Tobulėjant dirbtiniam intelektui robotai gebės priimti svarbius sprendimus savarankiškai, todėl vis daugiau žmonių galės išvengti kenksmingų darbo sąlygų.
Greitesnė ir tikslesnė medicininė diagnostika
Dirbtinis intelektas gali padėti medikams nustatyti ir gydyti įvairias ligas. Taip pat dirbtinis intelektas naudojamas kuriant pasaulines medicininių būklių duomenų bazes, kurios leis efektyviai palyginti simptomus ir teikti geriausias rekomendacijas.
Taigi, akivaizdu, kad dirbtinis intelektas XXI amžiuje bus esminis technologijų pasaulio objektas. Tai reiškia, kad visiems, nors kiek išmanantiems dirbtinio intelekto sistemas, ateityje tikrai netrūks darbo. Jei supratai, kad ši sritis tave traukia, nieko nelauk ir pradėk studijuoti dirbtinį intelektą!
