Jau ne kartą rašėme, ko reikia, kad pagaliau įgyvendintum savo svajonę, rastum vidinės motyvacijos ir pradėtum mokytis programuoti. Tačiau šį kartą norim pakalbėti apie kitą dalyką. Kartais vien pradėti neužtenka, reikia įdėti pastangų ir tam, kad galėtum tęsti toliau, kad tiek mokydamasis, tiek jau dirbdamas programuotoju neprarastum vidinio užsidegimo ir noro siekti daugiau.
Visų pirma, norint neprarasti motyvacijos, reikia turėti konkretų tikslą. Nes žinojimas, kad tavęs laukia atpildas, įkvepia labiausiai. Ir tai nebūtinai alga už darbą. Galbūt tu nori sukurti kažką naujo, nematyto, bet labai reikalingo ir naudingo, galbūt nori sukurti tai, ko tau pačiam seniai reikia, bet dar niekas iki šiol to nebuvo sukūręs. O galbūt tu dar tik pradėjai mokytis ir kol kas tave labiausiai motyvuoja žinojimas, kad greitu laiku sukursi savo pirmąją programėlę ar svetainę.
Jei esi tik pradedantysis, neužsibrėžk iškart per daug. Daug geriau ir labiau motyvuotas jausiesi, jei kelsi sau mažus tikslus ir juos pasieksi be labai didelių pastangų, tačiau kartelę kelsi vis tiek, tik pamažu. Be to, neretai pradedantysis patiria šokią tokią frustraciją, kol dar neperkanda programavimo iš esmės, ir tik tada, kai ima ryškėti bendras vaizdas, kai kodai paklūsta tau ir matai rezultatą, pradedi jausti programavimo malonumą. Iki to taško prieina visi, reikia tik šiek tiek atkaklumo ir kantrybės.
Mes, kaip mokykla, galime pasakyti, jog kasdien matome, kaip labai žmones motyvuoja bendrumo jausmas. Kai dirbama komandoje, visada padaroma daugiau, o darbas vyksta smagiau. Ir net jei esi visiškas intravertas ir individualistas, vis tiek verta bent jau prisiregistruoti programuotojų forume ar grupėje, kad nesijaustum vienišas su savo sunkumais mokantis programuoti ar jau programuojant. Žinojimas, kad turi lengvai pasiekiamą pagalbą – tikrai labai įkvepia!
Na ir pabaigai norime priminti, kad didžiausias motyvacijos priešas yra nuovargis. Net jei atrodo, kad įsitraukei į programavimą taip, kad nenori atsitraukti, sėdėtum ir narpliotum kodus visą naktį, vis tiek reikia nepamiršti, kad kūnas ir smegenys pervargsta sėdint prie kompiuterio ir neatitraukiant dėmesio. Todėl labai verta daryti kad ir trumputes pertraukėles, idealiausia – pavaikščioti lauke, pakvėpuoti grynu oru, galų gale, leisti susigulėti viskam galvoje. Nepatikėsi, bet geriausi sprendimai kartais gimsta netikėčiausiose vietose ir dažniausiai – gerai pailsėjus.
