PROGRAMAVIMAS IR AUKŠTASIS MOKSLAS

Jei kada mąstei apie programavimą, greičiausiai tau iškilo klausimas – ar būtina baigti aukštąją ar aukštesniąją mokyklą, kad taptum kvalifikuotu programuotoju? Žinoma, mums būtų naudinga teigti, kad norint tapti geru programuotoju, užteks ir trumpų kursų, bet būsiu atvira – vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nėra. Visų pirma, viskas priklauso nuo to, kokiam gyvenimo etape esi šiuo metu ir kokie yra tavo tikslai bei siekiai. Jei tu jau turi aukštąjį išsilavinimą, bet neseniai susidomėjai programavimu, greičiausiai trumpi kursai tau bus parankiausias variantas, nes gana greitai suprasi, ar tai tikrai tavo sritis ir gausi visą pagrindinę reikalingą žinių bazę, kuriai sukaupti aukštojoje prireiktų bent trejų metų. Jei tu tik ką baigei mokyklą ir svarstai, kur studijuoti, pasirinkimų turi net kelis: gali pirma baigti kursus, kad išbandytum save, o tada nuspręstum, ar informatika apskritai tavo sritis. O galbūt tu manai, kad turi talentą daugiau nei vienam dalykui, todėl tikrai drąsiai galėtum gavęs programavimo pradmenis toliau mokytis savarankiškai, o studijuoti dalyką iš visai kitos srities. Iš tiesų, jei esi baigęs ar galvoji studijuoti kažką visai nesusijusio su informatika, tikėtina, kad šios žinios tau pravers ir programuojant. Nes tai gyvas, daugiasluoksnis ir įvairių įgūdžių bei žinių reikalaujantis darbas. Ir atvirkščiai – žinios ir įgūdžiai, kuriuos įgysi mokydamasis programuoti, tau pravers bet kurios kitos srities darbe. Ne veltui paminėjau mokymąsi savarankiškai. Jei nori tapti profesionaliu programuotoju, ką bepasirinktum – trumpus programavimo kursus ar kelerių metų studijas – be savarankiško mokslo neišsiversi. Technologijos šiais laikais keičiasi greičiau nei bet kada. Tai, ką studijuoji pirmame kurse, trečiame jau gali būti beviltiškai pasenę. Todėl, norėdamas programuoti, tu turėsi nuolat domėtis naujovėmis ir atnaujinti savo žinias. Tu pats turėsi tobulėti kartu su visomis technologijomis. Ir dabar aš neišsiplėsiu pasakodama, apie nuolatinio tobulėjimo naudą, gal kada kitą kartą… O grįžtant prie studijų, turiu paminėti dar vieną, mano manymu, svarbų dalyką. Realybė yra tokia, kad darbdavys ar užsakovas, ieškantis programuotojo, visų pirma domėsis tuo, ką tu esi padaręs ir kiek tu esi užsidegęs tobulėti. Jei sužibėsi šiame etape, visai gali būti, kad tavo diplomais ir pažymėjimais jis net nepasidomės… Vis dėl to, visiškai suprantu tave, jei turi norą rankose galiausiai laikyti bakalauro ar magistro diplomą. Jei darbdavys to ir neįvertins, tikiu, kad tu pats jausi save vertę ir visą tą platų žinių bagažą, kurį tau suteiks studijos, nors konkretus, tikslus ir „up-to-date“ programavimas greičiausiai ir nebus didžioji jų dalis. Pabaigai norėčiau pasakyti: nesvarbu, ką tu turi – kursų baigimo pažymėjimą, bakalauro, magistro diplomą ar daktaro laipsnį – visų pirma tai reiškia, kad nesi aptingęs ir susitingęs, kad tu sieki lavinti savo beribių galimybių protą, kad kūrei, kuri ir kursi pridėtinę vertę sau pačiam ir visam pasauliui. Nenustokim mokytis.

KAS VYKSTA MOKYKLOJE?