Frančeska Dobrovolskytė  .– gyvas pavyzdys, jog pokyčiams niekada nevėlu! Po dešimties metų ramaus poilsio namelyje šalia miško, moteris grįžo į rinką su trenksmu – nutarė nuo pagrindų gilintis į IT. Taip buvusi biochemikė dabar užima testuotojos poziciją SEB banke ir užtikrintai teigia, jog „šios srities atstovai ne gimė genijais, o jais tapo dėl įdėtų pastangų ir sunkaus darbo. Jei sugebėjo Jie, tai kuo prastesnis Tu?.“

 

Koks Jūsų profesinis kelias iki mokymų? Kokioje srityje dirbote?

Esu biochemikė, įgijusi specialybę Vilniaus Universitete. Beveik 20 metų realizavau save įvairiose chemijos srityse, iš kurių paskutines pareigas užėmiau bendroje Lietuvos – Vokietijos įmonėje „Atoetech – Chemeta“ kaip Key Account manager. Įtemptu įmonių jungimosi laikotarpiu teko koordinuoti veiksmus tarp Vokietijos, Lietuvos ir Rusijos atstovų. Darbo rezultatas – didelis emocinis ir psichologinis nuovargis, dėl ko nusprendžiau metus skirti savo poilsiui. Visgi, prie ramaus ir patogaus gyvenimo priprantama greitai todėl vienerių metų pertrauka užsitęsė iki 10-ties.

Kodėl nusprendėte dalyvauti programoje ir mokytis programuoti?

Finansiniai įsipareigojimai grąžino mintis apie disciplinuotą gyvenimą. Kad ir kaip bebūtų, noro gręžtis į ankstesnę specialybę buvo maža: kritęs susidomėjimas, nenoras dirbti vadovaujančio darbo, tapo lemiama motyvacija ieškoti ko nors kito. IT sritis žavėjo VISADA. Santykis su kompiuteriais prasidėjo jau 1994 m., bet apie programavimą tik pasvajodavau – tai mačiau kaip išrinktųjų veiklą, skirtą tik genijams. Norą pabandyti slopino Lietuvoje vyraujantis jaunystės kultas, raginantis dar labiau abejoti savo jėgomis. Vis dėlto, mane sustabdyti ne taip lengva!

Suvokimas, jog pasižymiu beprotiškai didele kantrybe siekiant tikslo, loginiu mąstymu, gerais matematiniais įgūdžiais, tapo mano vidine motyvacija iškelti sau iššūkį, kuris atsakys man, ar gebu suprasti programavimo ir IT kertinius principus. Tai mane atvedė į „Vilnius Coding School“ Programavimo pagrindai per 6 savaites mokymus, kuriuose susipažinau su C#, Java, HTML ir CSS.

Kaip sekėsi mokymuose? Ar atsirado naujų karjeros ambicijų?

Pirmoji programavimo kalba, su kuria susidūriau mokymų metu buvo C#, iškart tapusi mano meile. Sėdėdama auditorijoj ir suprogramavusi pirmąjį savo užrašą „Hello world“, džiaugiausi kaip vaikas ir labai gailėjausi, kad praleidau tiek daug brangaus laiko, kol atsidūriau čia. Nuo šios akimirkos išsikėliau tikslą, kurio užsispyriau siekti – tapti testuotoja bei lygiagrečiai mokytis C# savarankiškai, norint kažkada dirbti su Back-End sritimi.

Kadangi nesu varžoma jokių šeimyninių ar buitinių rūpesčių – visas laikas priklauso man, todėl nusprendžiau jį skirti savo profesiniam tobulėjimui ir naujai karjeros pradžiai. Todėl tęsiau savo kelią „Vilnius Coding School“ testavimo mokymuose. Puikiai suvokiau, kad teks kovoti su stereotipais, susidurti su nesėkmėmis, bet… mokymų auditorijoje kabantis plakatas, kurio esmė – „Kai užsidaro durys – atsiveria langas“, tik primena mano ryžtą belstis į visus įmanomus langus ir duris, kol pasieksiu savo tikslą.

Kaip šiuo metu taikote mokymų metu įgytas žinias?

Šypsena kyla, suvokiant, kad anksčiau buvusios svajonės tapo realybe. Užimu testuotojos pareigas įmonėje SEB bankas. Patekau į labai geranorišką ir draugišką kolektyvą, kurį sudaro tikri savo sferos profesionalai. Šiuo metu mokausi naudotis įvairiais įrankiais ir programomis. Stengtis motyvuoja ne vien noras tobulėti, bet ir sferos įdomumas!

Ką galėtumėte patarti žmonėms, kurie svajoja apie karjeros keitimą, tačiau nedrįsta dėl įvairių priežasčių (galvoja, jog per vėlu kažką keisti, kad IT įmonėms jie bus per silpni ir pan.)?

Patarčiau jokiu būdu nebijoti ir neužsiprogramuoti nesėkmei iš anksto. Aš asmeniškai nė neleidau sau turėti tokių minčių, kad nepasiseks! Vos įžengus į IT sferą, atėjo suvokimas, kad šios srities atstovai ne gimė genijais, o jais tapo dėl įdėtų pastangų ir sunkaus darbo. Jei sugebėjo Jie, tai kuo prastesnis Tu?

Frančeskos LinkedIn profilis ČIA.