PRATARMĖ.

Siekiant įsidarbinti į IT sritį persikvalifikavusiems specialistams, ypatingai svarbu gebėti pristatyti įmonei ne tik savo techninį pasirengimą, įgytas žinias, bet ir tinkamai atskleisti tas asmenines ir socialines charakteristikas, kurios gali būti svarbios, įsiliejant į naują kolektyvą ir ateityje – sėkmingai dirbant įvairių projektų komandose. Įvairios įmonės gali turėti savo specifinius asmeninių charakteristikų svarbos ir raiškos vertinimo kriterijus bei taikyti įvairius informacijos apie kandidatus rinkimo metodus. Todėl aktualu ištirti atrankų specialistų, kurie dirba IT srities kandidatų atrankose, nuomonę apie asmenines kandidatų savybes, kurios vertinamos per atrankas kaip svarbus būsimo darbuotojo efektyvaus funkcionavimo darbo aplinkoje asmeninis potencialas. Mokslinio tyrimo ataskaitoje pateikiami empirinio tyrimo rezultatai, kurie buvo gauti, siekiant ištirti, kokios asmeninės kompetencijos padeda rasti pirmąjį darbą informacinių technologijų srityje persikvalifikavusiems asmenims. Tyrimo objektas – darbingo amžiaus asmenys, kurie persikvalifikuoja į informacinių technologijų sritį.

 

Tyrimo imtis.

Apklausoje dalyvavo 35 įvairių įmonių personalo atrankos specialistai, buvo sudaryta tikslinė imtis, kadangi svarbu, kad į klausimus atsakytų atrankų specialistai, kurie vertina IT srities kandidatus į darbą konkrečioje įmonėje. Duomenys apie įmones, kurias reprezentuoja apklausos dalyviai, ir jų asmeninę patirtį IT darbuotojų atrankose.

 

Išvados ir asmeninių kompetencijų stiprinimo rekomendacijos, siekiant efektyvinti persikvalifikuojančių į informacinių technologijų sritį įsidarbinamumą.

Neabejotina, kad bet kurios profesijos atstovų įsidarbinamumas pirmiausia priklauso nuo dviejų pagrindinių dalykų – laisvų darbo vietų ir profesinio pasirengimo. Apie persikvalifikavusių į IT sritį specialistų techninius įgūdžius tiesiogiai šioje apklausoje nebuvo klausiama, tačiau sąryšyje su profesiniu pasirengimu atrankų specialistai akcentavo šiuos dalykus:

  • pirma, svarbus kandidatų techninis išmanymas, profesinis pasirengimas;
  • antra, konkrečios srities žinios turi būti kaip galima gilesnės, svarbu žinoti ne daug ir paviršiumi, tačiau išmanyti konkrečius techninius dalykus ir kaip galima giliau;
  • trečia, aiški nuolatinio mokymosi motyvacija, noras nuolatos mokytis, tobulėti, savarankiškai ieškoti informacijos ir gilinti bei plėsti žinias. Su šiuo aspektu siejasi dar vienas svarbus momentas – į IT sritį turėtų eiti persikvalifikuoti asmenys, siekiantys ne atlyginimo ar prestižo, o tikrai mėgstantys šį darbą, nes jis nėra lengvas, reikalauja daug nuolatinių pastangų ir įsitraukimo į profesinę sritį. Čia nėra ta sritis ar ta darbo vieta, kurioje darbuotojas galėtų konkrečią darbo dienos pabaigos valandą išjungti kompiuterį, uždaryti kabineto duris, užbaigti darbą ir iki kitos dienos apie jį negalvoti. Ieškant sprendimų IT specialistams tenka dirbti, neskaičiuojant valandų, ir dažnai net poilsio metu nepamiršti tų uždavinių, kuriuos reikia išspręsti. Čia jau pašaukimo ir pasišventimo profesijai klausimas.

Kandidatų vertinimo kriterijai dažniausiai siejami su darbo pozicijos aprašymu, nuo kurio priklauso reikalavimai kandidatui ir atrankos kriterijų parinkimas. Pats atrankos procesas paprastai struktūruojamas į keletą etapų: formalių dokumentų peržiūrėjimas; techninių žinių tikrinimo užduotys; asmenybės savybių vertinimo testai, įvairios užduotys; pokalbis/keli pokalbiai.

Atrankos procesas baigiasi sprendimu apie kandidato tinkamumą. Su profesiniu pasirengimu susijusių kriterijų sąrašas (reikalavimai profesiniam pasirengimui) dažniausiai yra konkretūs ir siejami su būsimo darbo turiniu, IT specialistų atveju tai gali būti konkretūs reikalavimai, kokias programavimo kalbas turi mokėti kandidatas, kokia jo patirtis IT projektuose, kokio tipo projektuose teko dirbti ir kokias konkrečias užduotis atliko. Šie reikalavimai gali būti skirtingi skirtingoms IT specialistų pozicijoms.

Kita atrankos kriterijų grupė dažniausiai siejama su motyvaciniais aspektais – ryšys su profesija, motyvacija dirbti būtent šioje įmonėje, dirbti būtent IT specialisto darbą, siekti pozicijos dėl jos veiklos turinio, o ne išorinių paskatinimų, motyvacija nuolat gilinti žinias, mokytis, tobulėti. Dar 21 vienas svarbus dalykas – pozityvi orientacija į siekiamus tikslus – nuostata/motyvacija ne šiaip atlikti užduotį, o atlikti ją kaip galima geriau. Trečia kriterijų grupė sietina su asmenybiniais aspektais. Santykyje su darbu dažniausiai naujiems darbuotojams keliami reikalavimai būti atsakingais, organizuotais, iniciatyviais, pasitikėti savo galimybėmis, gebėti planuoti laiką ir darbus. Santykyje su socialine aplinka – kolegomis, komanda, vadovais svarbūs socialiniai įgūdžiai – gebėjimas išgirsti ir išklausyti, aiškiai formuluoti savo nuomonę, gebėjimas ją pagrįsti, argumentuoti, sklandi kalba, pagalba aplinkiniams ir profesinės etikos aspektai. Dirbant komandoje – gebėjimas komandos veiklą ir reikalus vertinti aukščiau už asmeninius, t. y. čia labiau svarbi kolektyvistinė, o ne individualistinė nuostata. Daugelis minėtų aspektų atsiskleidžia pokalbio su kandidatais metu, todėl atskirai svarbu paminėti savęs pristatymo reikšmę – pokalbio metu ne tik perduodama konkreti informacija, per jį atsiskleidžia ir asmens savybės, būsena, reakcijos į klausimus, todėl svarbu ne tik tai, kas pasakoma, bet ir kaip pasakoma, kokia kūno kalba ir net kalbos intonacijos. Be abejo, puikus elgesys ir gebėjimas bendrauti neatstos techninio pasirengimo stokos, tačiau kartais aukšta motyvacija ir noras toliau mokytis yra svarbesnė už vienų ar kitų profesinių įgūdžių stoką.

Toliau pateikiamo atrankų specialistų apklausos pagrindinės išvados, kurios grupuojamos pagal pateiktus klausimus.

  1. Persikvalifikavę į IT sritį specialistai be darbo patirties turi pakankamai dideles įsidarbinimo galimybes, kadangi du trečdaliai ar daugiau atrankų specialistų nurodė, kad jų įmonėje yra galimybė atlikti praktiką persikvalifikavusiems į IT sritį specialistams (65,7 proc.), IT srities praktikantai turi galimybę po praktikos likti dirbti įmonėje (71,4 proc.), respondentams teko priimti į darbą persikvalifikavusį į IT sritį kandidatą (kandidatus), kurie neturi darbinės patirties šioje srityje (71,4 proc.). Į 9 klausimą apie tai, ar įmonėje gali būti priimtas į darbą persikvalifikavęs į IT sritį kandidatas (kandidatai), kurie neturi darbinės patirties šioje srityje, 80,0 proc. atrankų specialistų atsakė teigiamai. Todėl svarbūs atsakymai į kitus anketos klausimus, patikslinantys įmonių reikalavimus ir lūkesčius dėl kandidatų asmeninių savybių, nulemiančių potencialių darbuotojų santykį su organizacija, atliekamu darbu, kolektyvu.
  2. Prieš analizuojant atrankų specialistų atsakymus į atvirus klausimus, buvo peržvelgtos atsakymų išklotinės ir atsakymai į kiekvieną klausimą sugrupuoti pagal asmeninių kompetencijų tipus/grupes: 1) profesinė motyvacija ir profesinis augimas; 2) asmeninės charakteristikos; 3) socialiniai įgūdžiai.
  3. Asmeninių savybių grupės, neįtraukiant techninių įgūdžių, kurias kaip svarbiausias priimant sprendimą dėl įdarbinimo, nurodė didžiausias skaičius atrankų specialistų (10 klausimas): noras tobulėti ir gebėjimas greitai mokytis; domėjimasis profesine sritimi, naujovėmis, iniciatyvumas; bendravimo įgūdžiai; motyvacija dirbti profesijoje, profesiniai tikslai, karjeros vizija, kryptingumas; bendradarbiavimas, komandinis darbas.
  4. Nepalanki nuomonė apie kandidatą (11 klausimas) gali susidaryti, jei asmuo nesugeba pristatyti ir papasakoti apie savo profesinę motyvaciją, nesidomi įmone, į kurią eina, negali įvardinti profesinės karjeros tikslų ir pan. Svarbus realus (optimalus) pasitikėjimas savini, nes tiek per didelis, tiek ir žemas pasitikėjimas savo profesionalumu ar asmeninėmis savybėmis turi teigiamos reikšmės kandidato įvaizdžiui. Būtina paminėti dar du dalykus, kurie siejasi su bendravimu pokalbio metu: pirma – neetiškas, nepagarbus elgesys tiek pokalbio metu, tiek ir buvusių darbdavių/kolegų atžvilgiu, jų kritika, konfidencialios informacijos atskleidimas ir pan.; antra – nepakankami bendravimo įgūdžiai, vangūs atsakymai, netinkama kūno kalba (pvz., nepalaiko akių kontakto), nesklandi kalba, žema bendra kalbos kultūra.
  5. Priešingas savo turiniu buvo 14 klausimas apie elgesio atrankos metu aspektus, kurie turi didžiausios reikšmės teigiamam įspūdžiui apie asmenį. Tarp atsakymų į šį klausimą neabejotinai pirmauja motyvacija dirbti profesijoje, profesiniai tikslai, karjeros vizija, kryptingumas – gebėjimas konkrečiai įvardinti, kaip asmuo suvokia savo profesinę karjerą, ką nuveikė ar planuoja daryti, jos siekdamas, kodėl pasirinko IT sritį, kas motyvuoja dirbti pasirinktoje srityje. Šį įspūdį pastiprina, jei kandidatas pasidomėjo ir žino, į kokią įmonę atvyko, kodėl norėtų dirbti būtent joje, klausimų pateikimas apie būsimą poziciją ir komandą. Antroji pagal atsakymų skaičių nurodytų teigiamų aspektų grupė – noras tobulėti ir gebėjimas greitai mokytis, aktyvumas – aiški mokymosi motyvacija, siekis tobulėti profesinėje srityje, domėjimasis ja, gebėjimas konkrečiais pavyzdžiais įrodyti, kad kelia kvalifikaciją, gilina žinias, mokosi naujų dalykų.
  6. 17 klausimą „Kokie papildomi dalykai, susiję su asmeninėmis kandidatų savybėmis, Jūsų nuomone, yra svarbūs sprendimui priimti į darbą persikvalifikavusius į IT sritį kandidatus?“ gauti panašūs atsakymų pasiskirstymai, kaip ir į klausimą apie teigiamą įspūdį per atranką (14 klausimas): svarbiausia yra motyvacija dirbti profesijoje, profesiniai tikslai, karjeros vizija, kryptingumas, antroje vietoje – prisitaikymas prie pokyčių, aplinkos, kolektyvo, lankstumas (mokėjimas adaptuotis prie kolektyvo ir darbo aplinkos), trečioje – noras tobulėti ir gebėjimas greitai mokytis, aktyvumas.
  7. Kokias asmenines savybes (asmenines kompetencijas), respondentų nuomone, labiausiai reikėtų ugdyti pirmojo darbo IT srityje ieškantiems specialistams (16 klausimas)? Čia 23 pirmauja savybės, apjungtosį grupę „Noras tobulėti ir gebėjimas greitai mokytis, aktyvumas“: atvirumas dideliam kiekiui informacijos, drąsa eksperimentuoti ir pamatyti kas geriausiai veikia, savarankiškumas, greitas informacijos ieškojimas, nuolatinis žinių atnaujinimas, noras bandyti ir dalintis.
  8. Tikslu įvertinti, kiek svarbu įrodyti technines kompetencijas ir kaip jos vertinamos, buvo klausiama apie projektų pavyzdžių (portfolio), pateiktų GitHub platformoje, būtiną skaičių (12 klausimas). Tik 12 respondentų iš 35 nurodė konkrečius skaičius (nuo 1 iki 5), tuo tarpu dauguma atsakė, kad tai nėra svarbiausias dalykas – kandidatams pateikiamos užduotys per atranką arba vertinama naujausio projekto kokybė. Kandidatai gali būti pakviesti į pokalbį net tuo atveju, jei neturi portfolio.
  9. 35,7 proc. respondentų nurodė, kad jei kandidatas nebuvo priimtas į darbą dėl techninių įgūdžių trūkumo, tačiau papildomai savarankiškai pasimokė, tobulino techninius įgūdžius ir gali tai įrodyti, jis vėl gali būti dar kartą pakviestas į atrankos pokalbį (13 klausimas).
  10. Į 15 klausimą „Kokiais metodais vertinate ar kokiuose šaltiniuose ieškote informacijos apie persikvalifikavusių į IT sritį kandidatų asmenines savybes?“ didžiausias skaičius respondentų (14 asmenų) atsakė, kad šios informacijos šaltinis yra pokalbis, po to seka socialiniai tinklai (6 atsakymai) ir testai (nors testus nurodė tik 5 dalyviai iš 35).
  11. Apklausoje dalyvavusių atrankų specialistų komentarai ar rekomendacijos, į ką turėtų atkreipti dėmesį pretenduojantys į darbą IT srities kandidatai, atsispindi atsakymuose į 18 anketos klausimą. Čia pagal svarbumą pirmauja Motyvacija dirbti profesijoje, profesiniai tikslai, karjeros vizija, kryptingumas, kuriuos nurodė 2 ir daugiau kartų daugiau respondentų, lyginant su kitomis savybių grupėmis (10 iš 35 dalyvių). Antroje vietoje pagal atsakymų skaičių – noras tobulėti ir gebėjimas greitai mokytis, aktyvumas (5 atsakymai).
  12. Apibendrinant galima teigti, kad prisistatant potencialiems darbdaviams persikvalifikavusiems į IT sritį kandidatams ypatingai aktualu tinkamai pristatyti savo profesinę motyvaciją ir pagrįsti profesinės srities pakeitimo motyvus. Tai neturi būti atsitiktinės priežastys, svarbus karjeros kryptingumas, aktyvus jos planavimas ir siekis ne vykdyti kokias nors konkrečias rutinines funkcijas, o pozityviai priimti profesinius iššūkius ir tobulėti, augti profesionaliai, nuolat sprendžiant sudėtingesnius klausimus bei stiprinant tų klausimų sprendimui reikalingas kompetencijas.