MARIUS

„Baimė – blogas pakeleivis, todėl visiems galvojantiems apie programuotojo karjerą palinkėsiu drąsos, turėti kantrybės ir nesivaikyti pinigų.“ – sako Marius, kuris ilgą laiką dirbęs sandėlininku, vieną dieną nusprendė, kad reikia siekti savo svajonės ir pradėti mokytis programuoti. Šiuo metu Marius dirba programuotoju IT įmonėje „Elsis PRO“.

Kokia buvo tavo profesija prieš ateinant į mokymus?

Prieš mokymus dirbau sandėlininku – sandėlio vadovu.

Kodėl nusprendei mokytis programuoti? Ar susidūrei su abejonėmis prieš pradedant mokytis, kokiomis ir kaip jas įveikei?

Apie profesijos keitimą svarsčiau dvejus metus. Viskas prasidėjo nuo to, kad darbe turėjome vieną didelę problemą – dirbau sandėlyje, kuriame nebuvo sandėlio medžiagų apskaitos programos, ir dėl to buvo susidariusi chaotiška situacija. Su „Excel“ pabandžiau sukurti dalinę medžiagų apskaitą, reikalingą tam tikram darbui atlikti. Sumanymas pavyko. Gilinausi toliau ir tobulinau savo sukurtą apskaitą, tuo pačiu mokiausi programuoti su „Visual Basic for Application“ „Excel“ aplinkoje. Prie „Excel“ ir „VBA“ praleistas laikas pralėkdavo nepastebimai, ir knaisiojimasis po kodą „vežė“  kur kas labiau, nei vadovavimas sandėliui, be to nesijaučiau įmonės įvertintas už šį apskaitos projektą. Todėl galutinai apsisprendžiau persikvalifikuoti į programuotojus ir ėmiausi realių veiksmų. Pradėjau domėtis programavimu platesne prasme – kokios perspektyviausios šiuolaikinės programavimo kalbos ir technologijos, terminologija, IT istorija, situacija IT darbo rinkoje. Susirašinėjau su keliais programuotojais, skaičiau istorijas, kaip jie tapo programuotojais. Supratau, kad dabar yra labai palankus metas žengti žingsnį programuotojo karjeros link. Nors stipriai abejojau ar pavyks, nes mano anglų kalbos žinios minimalios, bet nusprendžiau rizikuoti. Prieš 26 metus, po vidurinės mokyklos baigimo svajojau tapti programuotoju, bet tuo metu nepavyko. Tapo aišku – „arba padarysiu tai dabar, arba galiu pamiršti savo svajones“. Ieškodamas internete atradau „Kaunas Coding School“, mane labai įkvėpė jų kursus baigusių ir įsidarbinusių programuotojų istorijos. Nuvykau pasikalbėti ir pasirinkau Programavimo pagrindų per 6 savaites mokymus, kuriuos sudaro C#, Java ir WEB programavimo kalbų pagrindai.

O ką mokeisi? Kas buvo sunkiausia mokymų metu?

Pradėjus mokytis, galvojau, kad būsiu C# programuotojas. Kadangi programavimo pagrindus jau turėjau, pradžia nebuvo man sunki. Bet toliau informacijos srautas didėjo, atsirado objektinio programavimo dalykai. Sunkiausia buvo pripažinti, kad visko neišmoksiu. Teko atsirinkti, todėl gilinausi į tas sritis kurių galvojau, kad man labiausiai reikės. O lektoriai stengėsi supažindinti su kuo įvairesnėmis technologijomis. Na, o baigęs kursus atradau Java programavimo kalbą. Šie kursai davė bendrą supratimą, kas manęs laukia, kaip programuotojo.

Ar buvo sudėtinga rasti darbo vietą? Su kokiomis kliūtimis susidūrei, kokios pagalbos ar patarimų sulaukei? Kaip prie darbo paieškos prisidėjo „Kaunas Coding School“?

Po kursų palikau įmonę, kurioje tuo metu dirbau, ir tapau bedarbiu. Rizikavau, bet taip galėjau visą dėmesį skirti programavimui ir darbo paieškai. Iš „Kaunas Coding School“ gavau visą informaciją, todėl tiksliai žinojau ką ir kaip daryti, jaučiausi stiprus šioje vietoje, be to visada jaučiau palaikymą iš „Kaunas Coding School“. Iš pradžių parašiau CV anglų kalba, tada užpildžiau LinkedIn profilį, ir pradėjau ieškotis darbo. Nuolat vykdavau į įmonių prisistatymus „Ko nori darbdaviai“ „Kaunas Coding School“, kur HR darbuotojai pasakodavo apie įsidarbinimo galimybes jų įmonėse. Visas darbo paieškos procesas užtruko apie tris mėnesius. Niekur per daug neskubėjau, kartu dar ir mėgavausi atostogomis. Aišku buvo ir jaudulio, ir abejonių, ar kam nors reikės tokių mano žinių ir įgūdžių. Bet siunčiau įmonėms savo CV ir motyvacinius laiškus, skambinau atsakingiems darbuotojams. Gavęs programavimo užduotis jas atlikdavau, laukiau atsakymų, vykdavau į pokalbius. Dėl praktinių užduočių atlikimo stiprėjo mano Java programavimo įgūdžiai ir žinios. Pamačiau, kad tos užduotys ne tokios baisios, kaip maniau, buvo ir lengvų, ir labai sunkių. Galiausiai darbą pasiūlė dvi kompanijos. Viena jų surado mane per „Kaunas Coding School“, antra įmonė, Elsis PRO, atsiuntė gana sudėtingą, bet labai įdomią programavimo užduotį. O ją atlikus, pakvietė į pokalbį, ir po kelių dienų sulaukiau pasiūlymo įsidarbinti Jaunesniuoju Java programuotoju. Abu pasiūlymai buvo labai skirtingi ir savaip įdomūs, bet pasirinkau „Elsis PRO“, nes jiems reikėjo Java programuotojo, o tai 100 proc. atitiko mano lūkesčius.

Ką veiki šiuo metu? Ar naudoji programavimo žinias, įgytas mokymų metu?

Dabar gilinuosi į projektą, su kuriuo turėsiu dirbti įmonėje. Čia reikės ir Javos, ir WEB‘o ir SQL žinių. Labai džiaugiuosi, kad paklausiau patarimų ir pasirinkau būtent Programavimo pagrindų per 6 savaites mokymus „Kaunas Coding School“. Po jų atpažįstu įvairų kodą, turiu bendrą supratimą, kas ten vyksta. Trumpai tariant, naudojuosi viskuo ko mokiausi, netgi tuo, ko maniau prireiks mažiausiai. O namuose vystau ir toliau savo Java projektuką pradėtą kursų metu.

Kaip šiuo metu vertini savo profesiją? Ar gilini programavimo žinias?

Niekada neabejojau savo, kaip programuotojo gabumais. Todėl jaučiuosi laimingas pasirinkęs programuotojo karjerą, esu teisingame kelyje gyvenime. Nereikia net sakyti, jog tai labai perspektyvu. O programuotojo darbas yra dar ir nuolatinis mokymasis. Todėl žinias teks gilinti nuolatos. Ir tai mane džiugina, nes mėgstu permainas ir esu linkęs keistis ir mokytis.

Ką galėtum patarti žmonėms, norintiems, tačiau bijantiems mokytis programuoti? Tiems, kurie galvoja, jog stiprių pagrindų nepakanka norint praktikos ar darbo?

Manau, kad stiprių programavimo pagrindų tikrai pakanka norint startuoti IT darbo rinkoje. Darbdaviams svarbiausia būsimo darbuotojo motyvacija. Visos IT kompanijos supranta, kad naujoką, kad ir kokių pradinių žinių jis turėtų, teks dar labai daug mokyti, investuoti į jį begalę laiko ir pinigų. Taisyklė čia labai sena ir banali: „nesvarbu kas tu esi dabar, svarbus kas būsi rytoj“. Todėl bijoti čia ko nors nereikia. Jeigu nesijauti laimingas dabartinėje darbovietėje, jeigu jauti, kad programavimas tau „prie širdies“ – persikvalifikuok ir tapk programuotoju. Baimė – blogas pakeleivis, todėl visiems galvojantiems apie programuotojo karjerą palinkėsiu drąsos, turėti kantrybės ir nesivaikyti pinigų. Reikia išsiaiškinti savo tikruosius troškimus, išsikelti aiškų tikslą, tada ramiai ir kryptingai judėti jo link. Ir aš džiaugsiuosi už jus, jeigu tai bus programavimas. Puiki pradžia gali būti kursai „Kaunas Coding School“, čia įgausite visų pradinių žinių ir pasitikėjimo reikalingo įsidarbinimui. Man tai buvo greičiausias kelias.

O čia keli praktiniai skaičiukai iš mano asmeninės patirties: 14 kartų išsiunčiau savo CV, atlikau 4 programavimo užduotis, kurias atsiuntė IT įmonės, 4 įmonėse turėjau pokalbius dėl darbo, paieška truko 3 mėnesius. Net nežinau daug tai ar mažai, bet darbą jau turiu.

Nesakau, kad verta, bet ir bijoti nereikia kuriam laikui likti bedarbiu, kol rasite praktikos ar įsidarbinimo galimybę. Nieko čia baisaus. Tikiuosi visa ši informacija paskatins drąsiai žvelgti į programuotojo karjerą.

Ačiū „Kaunas Coding School“, kad padėjote man siekti savo svajonės.

KAS VYKSTA MOKYKLOJE?

Registracija
Kontaktai