Interneto puslapiai ir mobiliosios programėlės turėtų veikti nepriekaištingai, būtent todėl testavimas yra neišvengiamas dalykas programuotojų kasdienybėje. Testavimas gal būti automatinis arba rankinis. Šių dviejų tipų testavimo skirtumus ir aptarsime šiame įraše.
Automatinis ir rankinis testavimas iš esmės skiriasi vienu pagrindiniu dalyku – kas atlieka šį testą – žmogus ar tam skirtas įrankis. Testuojant rankiniu būdu analitikai ir inžinieriai turi būti itin įsitraukę į įvairius testuojamo produkto kūrimo ir paleidimo etapus. Testuojant automatiniu būdu testuotojai turi rašyti scenarijus, kurie testus atlieka automatiškai.
Automatinis testavimas:
Daugiau testavimo per trumpesnį laiką. Tai pats didžiausias automatinio testavimo pranašumas prieš rankinį. Būtent dėl to, pasirinkus automatinį testavimą, didėja produktyvumas. Automatinis testavimas visų pirma buvo sukurtas tam, kad išspręstų pagrindinę rankinio testavimo problemą – laiko trūkumą. O kuo toliau, tuo labiau ši problema darosi aktualesnė, nes IT srityje darbų, kurie reikalauja testavimo, apimtys auga milžinišku greičiu.
Mažiau rankomis atliekamų užduočių. Kam yra tekę testuoti rankiniu būdu, tas puikiai žino, kiek daug pasikartojančių veiksmų tenka atlikti. Visgi automatinis testavimas taip pat reikalauja rankinio darbo (testuotojas turi sukurti testavimo scenarijaus pagrindą), tačiau jo yra nepalyginamai mažiau. Scenarijai paprastai rašomi su tokiomis programavimo kalbomis kaip „JAVA“ ar „Python“ ir, svarbiausia, jie gali būti panaudojami ne vieną kartą.
Didesnė testavimo apimtis. Automatinis testavimas leidžia pasiekti geresnius rezultatus, nes vieno testo metu gali aptikti daug daugiau klaidų. Skirtingai nei testuojant rankiniu būdu, automatinis testavimas padeda iškart testuoti visą programėlę, prietaisą ar programinę įrangą, o didesnė testavimo apimtis, reiškia ir rezultatyvesnį darbą.
Rankinis testavimas:
Visgi kartais pasitaiko situacijų, kai testuotojui reikia gerai išmanyti visą testavimo procesą, atkreipti dėmesį į mažiausias detales. Tą gali padaryti tik viską atlikdamas pats nuo pradžių iki pat testavimo proceso pabaigos. Kartais testavimo procesas būna toks sudėtingas, kad dar eigoje reikia išbandyti ir keisti įvairius scenarijus. Automatinio testavimo galimybės dabar yra tikrai didelės ir vis auga, tačiau kartais būna situacijų, kai automatinio testavimo programos aptinka klaidas, kurių iš tiesų nėra, o tada testuotojai turi dar daugiau darbo, bandydami išsiaiškinti, ar rasta klaida yra teisinga ar ne.
Taigi, nors vis dar pasitaiko situacijų, kai rankinis testavimas yra neišvengiamas, automatinis testavimas yra tai, ką renkasi vis daugiau testuotojų, kad galėtų susidoroti su dideliais užduočių kiekiais ir aptikti kuo daugiau klaidų.
Susidomėjai? – daugiau informacijos apie testavimą gali rasti čia:
